šeimedis

šeĩmedis sm. (1) K, Š, NdŽ, KŽ, Plšk; N, G114, MitI20(Rg) žr. šeivamedis 1: Šeĩmedžių juodos uogos Smln. Nu kraujo spaudimo zuikio kanapių, česnago i šeĩmedžio žiedų užplikyti, pryš valgį po stiklą [išgertì] Šlu. Šeĩmedžio syvai KI656. ║ to augalo žiedų nuoviras: Duodavo šeĩmedžio nū prakaitavimo Rsn.